2004 m. seminaro įspūdžiai
Jau antri metai gyvuojantis Lietuvos DAAD klubas, kurio nariai su Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) stipendijomis ilgesnį ar trumpesnį laiką yra studijavę, stažavęsi ar tobulinęsi Vokietijoje, balandžio 16 d. surengė seminarą tema „Lietuvos mokslo ir mokymo politika, Lietuvai tampant Europos Sąjungos nare“. Seminaro dalyviai klausėsi VGTU infrastruktūros ir užsienio ryšių prorektorius prof. habil. dr. Algirdo Vaclovo Valiulio, Lietuvos mokslų akademijos prezidento akademiko Zenono Rokaus Rudziko, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. habil. dr. Eugenijaus Butkaus pranešimų ir diskutavo mūsų šaliai aktualiais mokslo politikos klausimais. Seminaras, kuriame dalyvavo apie 60 DAAD klubo narių iš visos Lietuvos, vyko Vilniaus Gedimino technikos universitete. Norisi padėkoti šio universiteto atstovams prof. habil. dr. Rimantui Kačianauskui, kuris yra ir DAAD klubo valdybos narys, bei mokslo direktoriui doc. dr. Valentinui Skaržauskui, kurių pastangomis VGTU ir buvo surengtas šis seminaras.
Renginio pradžioje įžanginį žodį taręs klubo vadovas ir vienas pagrindinių seminaro organizatorius prof. V. Kažukauskas pasveikino dalyvius ir pasidžiaugė, kad DAAD klubo narių skaičius palyginti su pernai gerokai išaugo. Vadovas išreiškė viltį, kad panašūs renginiai vyks ir ateityje, o į aktyvią klubo veiklą įsitrauks visų Lietuvos universitetų atstovai.
Vietoje negalėjusio atvykti Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje seminaro dalyvius pasveikino ambasados kultūros skyriaus vedėja p. Simone Stemmler. Pasidžiaugusi, kad šis jaunas klubas suvienijo skirtingų sričių atstovus, ji pabrėžė akademinių mainų svarbą, įgyvendinant Europos Sąjungos viziją, kurios svarbiausiais tikslais ji pavadino taiką ir susiskaldymo nugalėjimą. P. Simone Stemmler išreiškė viltį, kad ateityje augs ne tik Lietuvos studentų, apsilankiusių Vokietijoje, skaičius, bet ir daugiau Vokietijos studentų atvyks į Lietuvos universitetus studijuoti pagal jau dabar siūlomas tarptautines programas.
VGTU infrastruktūros ir užsienio ryšių prorektorius prof. habil. dr. Algirdas Vaclovas Valiulis savo pranešime „VGTU plėtra ES kontekste“ pristatė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, paminėjo pokyčius, įvykusius per pastarąjį dešimtmetį ir atkreipė dėmesį į kai kurias ne tik VGTU aktualias problemas. Viena jų – ne visuomet geros universitetų absolventų galimybės rasti kvalifikuotą ir gerai apmokamą darbą ir dėl to vykstąs protų nutekėjimas, kurį ypač pajusime Lietuvai tapus ES nare. Didelį klausytojų susidomėjimą sukėlė prorektoriaus pristatytas Saulėtekio slėnio - mokslo ir studijų centro - projektas, kurį bendrai įgyvendina VU, VGTU ir komercinės kompanijos. Teritorijoje aplink dabartinius VU ir VGTU pastatus ketinama sukurti mokslo parką, kurio infrastruktūra bus puikiai pritaikyta studijuoti ir dirbti įvairių sričių mokslininkams. Tikimasi į projekto įgyvendinimą pritraukti ir privatų kapitalą. Kompiuterinis Saulėtekio slėnio maketas atrodė išties įspūdingai. Prorektorius patikino, jog per 10 metų šis projektas turėtų tapti realybe.
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Prezidentas akademikas Zenonas Rokus Rudzikas pateikė pranešimą tema „Lietuvos mokslų akademijos vieta mokslo ir studijų sistemoje“. Akademikas neapsiribojo vien LMA pristatymu bei jos vaidmens ir perspektyvų Lietuvos moksle aptarimu. Jis siekė apibūdinti akademiją tarptautinėje perspektyvoje. Šiuo metu LMA aktyviai bendradarbiauja su Latvijos, Estijos, Lenkijos MA, yra Pasaulio mokslo akademijų sąjungos narė, yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Europos branduolinių tyrimų centru Ženevoje. Tikėtina, kad tapusi Tarptautinio mokslo fondo (ISF) nare, LMA aktyviai įsilies į kuriamą bendrą Europos mokslo erdvę. Lygindamas LMA su analogiška institucija Suomijoje, akademikas Rudzikas parodė, kad mūsų mokslų akademijos funkcijos yra gana siauros ir ji galėtų žymiai daugiau. Kalbėdamas apie problemas, su kuriomis susiduria LMA ir mokslas apskritai, akademikas visų pirma paminėjo menką finansavimą. Lyginant su Suomija, kurios mokslų akademijai vyriausybė kasmet skiria 184 milijonus eurų, LMA biudžetas, nesiekiantis nė milijono, atrodo išties prastai. Koks svarbus mokslui yra finansavimas rodo JAV pavyzdys. Mokslui čia kasmet skiriama 2,69 proc. BVP (Europoje vidutiniškai 1,96 proc.). Tad neverta stebėtis, kad pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau Nobelio premijų atitenka JAV mokslininkams. Pranešime taipogi buvo užsiminta apie galimybę Europos Sąjungos lėšomis atnaujinti Mokslų akademijos rūmus ir įrengti juose modernią konferencijų salę, kuria palankiausiomis sąlygomis galėtų naudotis Lietuvos mokslo įstaigos.
Pradėdamas savo pranešimą „Lietuvos mokslo tarybos vaidmuo eurointegraciniuose mokslo procesuose“ Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus pabrėžė, kad sėkminga Lietuvos mokslo ateitis nemaža dalimi priklauso ir nuo efektyvaus visų Lietuvos mokslo ir švietimo įstaigų bei institucijų bendradarbiavimo. Mokslo taryba, kurios nariais yra įvairių sričių mokslininkai ir svarbiausių Lietuvos mokslo ir švietimo institucijų atstovai - Lietuvos mokslo akademijos prezidentas, rektorių konferencijos, mokslininkų bei jaunųjų mokslininkų sąjungų pirmininkai - gali daug prisidėti prie tokio bendradarbiavimo skatinimo. Prof. Butkus pristatė mokslo tarybos struktūrą ir apibrėžė jos funkcijas, kurių svarbiausios – padėti Vyriausybei ir Seimui spręsti mokslo ir švietimo politikos klausimus, rengti įstatymų ir teisės aktų projektus, atlikti jau esamų aktų ekspertizę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas. Mokslo taryboje dirba 6 nuolatinės komisijos, kuruojančios šias sritis: mokslo strategija ir valdymas, mokslo prioritetai ir vertinimas, mokslininkų kvalifikacija, studijos, finansavimas, verslo, mokslo ir studijų bendradarbiavimas.
Kalbėdamas apie Lietuvos mokslo kokybę ir mokslininkų vertinimą, prof. Butkus pasakė, kad remiantis pasaulyje pripažintos mokslo informacinės duomenų bazės ISI (Institute of Scientific Information) duomenimis, Lietuvos mokslas pasaulio kontekste atrodo labai prastai. Vos 2 lietuviški periodiniai mokslo žurnalai yra įtraukti į šią duomenų bazę. Pagal publikacijų skaičių 1 milijonui gyventojų Lietuva taip pat smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių. Tačiau, nors Lietuvos mokslininkams keliami reikalavimai spausdinti publikacijas mokslo leidiniuose, registruotuose ISI, vis dar kelia nemenką nepasitenkinimą, rezultatai akivaizdūs jau dabar: pvz., 2003 metais ISI registruotuose žurnaluose išspausdintų socialinių mokslų krypties straipsnių skaičius prilygo prieš tai per dešimtmetį išspausdintų straipsnių skaičiui.
Nemažai dėmesio prof. Butkaus pranešime buvo skirta ir mokslo finansavimo klausimams. Pritardamas mokslų akademijos prezidentui, prof. Butkus patvirtino, kad mokslas Lietuvoje finansuojamas nepakankamai. Realiai Lietuvoje mokslui skiriama vos 0,3-0,4 proc. BVP, kai tuo tarpu Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 1,89. Mokslui skiriama biudžeto dalis kasmet išauga vos keliais procentais, nepakankamai įsisavinamos ir ES struktūrinių fondų lėšos.
Po pranešimų seminaras persikėlė į VGTU kavinę, kur neformalioje aplinkoje buvo tęsiamos diskusijos Lietuvos mokslo klausimais.
Nors seminare turėjo būti kalbama ne tik apie mokslo, bet ir apie mokymo politiką, daugiau dėmesio buvo skirta mokslo problemoms. Galbūt taip įvyko dėl to, kad į seminarą neatvyko Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo ir studijų departamento direktorius Albertas Žalys. Kaip Lietuvos narystė ES paveiks švietimo politiką – tai galėtų būti jau kito seminaro tema. Norisi tikėti, kad DAAD stipendininkų klubas, kuriame šiuo metu jau yra užsiregistravę apie 150 narių, priklausančių įvairiausioms sritims: akademikų, profesorių, verslininkų, studentų ir toliau rengs tokius įdomius, aktualius ir puikiai organizuotus seminarus.
Lina Plaušinaitytė
