2024 m. žiemos susitikimas

2024 m. gruodžio 7-8 d. Lietuvos DAAD klubas organizuoja žiemos seminarą. Renginys vyks 2025 metų Lietuvos kultūros sostinėje Druskininkuose. Seminaro metu bus aptariamas Vokietijos-Lietuvos strateginių gairių įgyvendinimo planas, ruošiamasi jubiliejiniams DAAD metams bei didžiajam DAAD alumnų susitikimui Bonoje.

DALYVAVIMO SĄLYGOS

Data: 2024 m. gruodžio 7-8 d.

Vieta: Europa Royale Druskininkai, Vilniaus alėja 7, Druskininkai

Registracija dėl užpildytų seminaro vietų sustabdyta.

Dalyvio mokestis:

  • NEMOKAMAI – DAAD alumnams (gavusiems asmeninį DAAD finansavimą ilgiau nei 3 mėn.)
  • 20 EUR – Lietuvos DAAD klubo nariams
  • 30 EUR – kitiems seminaro dalyviams

Dalyvio mokestį pervesti į Lietuvos DAAD klubo sąskaitą LT367044000155622761 iki 2024 m. gruodžio 2 dienos.

Į dalyvio mokestį įskaičiuota:

  • nakvynė dviviečiame kambaryje,
  • pasitikimo kava, vakarienė, pusryčiai,
  • treniruoklių salė,
  • vieta automobiliui stovėjimo aikštelėje,
  • apsilankymas viešbučio baseino, sūkurinės vonios ir pirčių erdvėje.

Kelionės išlaidos nekompensuojamos.

PROGRAMA

Šeštadienis, gruodžio 7 diena

15.00-15.30 val. atvykimas, registracija, pasitikimo kava
15.30-15.45 val. renginio atidarymas, sveikinimo žodžiai: Vaidotas Kažukauskas, Daumantas Katinas, DAAD lektoriai Lietuvoje
15.45-16.15 val. įžanginis pranešimas ir sveikinimo žodis: Ramūnas Misiulis, buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje
16.15-16.45 val. dalyvaujančių organizacijų prisistatymas
16.45-17.00 val. darbo grupių sudarymas
17.00-18.00 val. darbas grupėse
18.00-18.30 val. darbo grupių rezultatų pristatymas
18.30-19.30 val. vakarienė
19.30-22.00 val. laisva programa

Sekmadienis, gruodžio 8 diena

09.00-10.00 val. pusryčiai
10.00-11.00 val. darbo grupių rezultatų aptarimas
11.00-11.30 val. diskusijos apie 2025 metų veiklas
11.30-12.00 val. renginio pabaiga

NUOTRAUKOS

Prof. Vaidoto Kažukausko nuotraukos

PASIŪLYMAI VOKIETIJOS-LIETUVOS BENDRADARBIAVIMO STRATEGINIAM PLANUI

Bendro pobūdžio siūlymai

  • Inventorizuoti vokiškos srities organizacijas (sudaryti matricą apie jų kompetencijas, sritis, vykdomas veiklas, pateikti bendrą informaciją apie narius ir viską viešinti įvairiais kanalais – per ambasadas, prekybos rūmus, viešoje erdvėje),
  • rasti vieną su Vokietija susijusias visuomenines organizacijas kuruojantį „šeimininką“ (asmenį ar organizaciją, pvz. prie Užsienio reikalų ministerijos ir pan.),
  • sukurti bendrą tinklalapį, kuriame kiekviena iš organizacijų galėtų viešinti savo veiklą (visos organizacijos turėtų prieigą prie svetainės). Svetainė galėtų veikti ir prie LR URM arba būti savarankiška, jeigu būtų paskirtas už ją atsakingas asmuo,
  • strategijai įgyvendinti numatyti biudžeto eilutę (koordinavimui, palaikymui. Jeigu yra poreikis, ir atskiroms programoms),
  • peržiūrėti dabartines programas bei jų finansavimą ir numatyti, kokie šaltiniai galėtų būti perorientuoti šiai strategijai įgyvendinti,
  • skatinti lietuvių bendruomenes Vokietijoje. Nemažai lietuvių gyvena įvairiuose Vokietijos miestuose. URM reiktų numatyti lėšas, kurios padėtų ne tik skėtinei Vokietijos lietuvių organizacijai, bet padėtų burtis įvairiuose miestuose, žemėse gyvenančius lietuvius. Tokios organizacijos ir žmonės gali būti neoficialiais Lietuvos ambasadoriais, skleidžiančiais žinias apie Lietuvą.
    Užtikrinti nedubliuotų filmų ir kitų laidų vokiečių kalba transliavimą LRT ar kitose televizijose, rodyti vokiškas reklamas ir pan.

Švietimas ir mokslas

  • Supažindinti moksleivių tėvus ar globėjus su studijų Vokietijoje galimybėmis (aukšta kokybė, daug specialybių, plati geografija, ES piliečiams studijos nemokamos, pragyvenimas nėra labai brangus, didesnės karjeros galimybės, taip pat ir Lietuvoje – atlyginimas mokant vokiečių kalbą – +1000 Eur),
  • organizuoti bendras vaikų, moksleivių stovyklas, vykdyti moksleivių, studentų mainus,
  • skatinti mokyklų bendradarbiavimą (numatant lėšas Lietuvos mokykloms),
  • numatyti finansavimą arba perskirstyti prioritetus ir pradėti remti Lietuvoje atliekamus vokiečių kalbos, kultūros, istorijos ir kt. tyrimus,
  • skatinti Vokietijos mokslininkus domėtis Lietuvos problematika,
  • skatinti universitetų bendradarbiavimą Lietuvos mokslų tarybai numatant atskira eilute finansavimą projektams, kuriuose dalyvauja Lietuvos ir Vokietijos mokslininkai,
  • skleisti informaciją apie vokiškas metodines priemones ir mokymo(si) metodus
  • finansuoti vertimo į lietuvių kalbą ir į vokiečių kalbą programas, projektus,
  • daugiau finansuoti bendrus Lietuvos-Vokietijos projektus tarp mokymo įstaigų, studentų, moksleivių, dėstytojų,
  • organizuoti kvalifikacijos kėlimo projektus, finansuoti dalyvavimą parodose jau dirbantiems, ypač perspektyviose Lietuvai srityse: IT, inžinerinė, lazerių, bio pramonė irp pan.,
  • susisteminti informaciją apie studijų galimybes Vokietijoje ir pateikti šią informaciją lietuvių kalba, kad ji būtų lengvai randama ir prieinama visiems besidomintiems tokiomis galimybėmis,
  • palaikyti ir remti Vokietijos stipendijų programų alumnų (IPS, DAAD ir kt.) renginius, kuriais siekiama prisidėti prie glaudesnio Lietuvos ir Vokietijos visuomeninio bendradarbiavimo,
  • skatinti ir remti vokiečių kalbos mokymąsi:
    • imtis priemonių, kad vokiečių kaip antrajai kalbai mokyklose būtų skiriamos ne 2, o 3 pamokos per savaitę,
    • ieškoti galimybių gimnazijose, kad mokiniai neprivalėtų atsisakyti antros užsienio kalbos dėl kreditų (35 valandų) išnaudojimo,
    • inicijuoti ir remti komunikacines kampanijas, kuriomis kviečiama mokytis vokiečių kalbos (reklamos, renginiai, ekspertų apsilankymai mokyklose ir pan.),
    • inicijuoti, kad būtų daugiau mokyklų su sustiprintu vokiečių kalbos mokymu. Esant galimybei – didesniuose miestuose kurti sustiprinto vokiečių kalbos mokymosi klasterius, t. y., kad netoli viena nuo kitos veiktų pradinė, pagrindinė mokyklos ir gimnazija,
    • pavesti LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užtikrinti, kad baigdami bendrojo lavinimo mokyklas moksleiviai būtų pasiekę tam tikrą antros užsienio kalbos mokėjimo lygį,
    • šiuo metu Lietuvoje vykdoma programa „Kursuok”, pagal kurią tobulėti norintiems dirbantiems asmenims nuo 18 metų per metus dalyvavimui mokymuose ar kursuose skiriama iki 500 eurų. Siūloma sukurti panašią skatinimo programą ir moksleiviams, t. y. asmenims nuo 14 ar 16 metų, kad jie galėtų rinktis papildomus kursus ir papildomai mokytis juos dominančių dalykų, pavyzdžiui, vokiečių kalbos.

Kultūra ir menas

  • Ieškoti Lietuvą ir Vokietiją jungiančių asmenybių, paskelbti jų metus Lietuvoje, paskatinti Vokietiją, atskiras Vokietijos žemes skelbti mūsų kultūros atstovų metais, pvz. Donelaičio metai Vokietijoje,
  • organizuoti Lietuvos kultūros metus Vokietijoje,
  • rengti bei finansuoti bendrus kultūros, meno projektus, parodas, plenerus,
  • skatinti Vokietijos valstybinių TV kanalų atsiradimą Telia, C-Gates klientams siūlomuose paketuose (tai aktualu ir pačiai brigadai bei ją lydintiems asmenims),
  • skatinti kultūrinius mainus, lietuvių-vokiečių kultūros dienų organizavimą,
  • skatinti miestų partnerystę,
  • skatinti per Go-Vilnius organizaciją ir LR Ekonomikos bei inovacijų ministeriją kultūrinį turizmą (vokiečių kultūros, istorijos pėdsakai Lietuvoje).